- kniebti
- kniẽbti, -ia, -ė 1. tr., intr. kneibti, gnybti, knaibyti: Ji tuoj ėmė kniebti, krapštyti, kaip tik begalėdama, plyšį rš. Lakišiai kniẽbia (by kanda) barzdą J. Utis kniẽbia J. | Mažas bulves kniẽbk (lupinėk) J. 2. tr. valgyti, kabinti: O štai zuikys košę kniẽbia (sako valgančiam vaikui) Skr. Tas vaikas kniẽbia su pirštu sviestą Skr. Žiūriu, ir jis kažką kamputy bekniebią̃s Skr. 3. tr. pakenčiamai skaudėti; gnybiamai, spaudžiamai skaudėti: Man galvą kniẽbia Vdžg. Maniau, greit pereis, o kniẽbia ir kniẽbia tą užgautą vietą Vdžg. Šalta, man rankas kniẽbia Vdžg. \ kniebti; atkniebti; įkniebti; iškniebti; prakniebti
Dictionary of the Lithuanian Language.